1
Q
Kas sudaro chemorecepciją?
A
- Vidinis chemojutimas - sąmonės lygiu nejaučiama
- Skonis
- Uoslė
2
Q
Kas sudaro vidinį cheminį jautrumą
A
- Parcialinis O2 (pO2)
- Parcialinis CO2 (pCO2)
- pH
- Gliukozė
- Metabolitai
- Kt.
3
Q
Kokie yra dujų recepetoriai, ką matuoja ir kur jie lokuoti?
A
- Centriniai (anglies dvideginis, pH): Yra smegenų kamiene, reaguoja į cerebrospinalinio skysčio pH
- Periferiniai (reaguoja į deguonį, anglies dvideginį, pH): Yra aortoje (X, klajoklis nervas) ir karotiniuose kūnuose (IX, liežuvio-ryklės nervas)
4
Q
Karotiniai kūnai
A
Specializuotos ląstelės, kurių paviršius yra jautrus deguoniui, atlieka stebėsenos funkciją
5
Q
Centriniai chemoreceptoriai (info):
A
Chemoreceptoriai pasklidę smegenų kamiene, pažymėtos 6 sritys, kaip išsidėstę, randama net ir iki smegenėlių.
Centriniai chemoreceptoriai reaguoja į cerebrospinalinio skysčio pH, bet ne į CO2 koncentracijos kitimą, reaguoja netiesiogiai, bet per H koncentraciją.
6
Q
Vidinių chemoreceptorių atsakai:
A
- ląsteliniai - pakinta ląstelėje
- sisteminiai - lėtesni
greiti
lėti
7
Q
Žiovulio paskirtis:
A
- deguonies kiekiui padidinti
- smegenų termoreguliacijai -jei išsižiojame daug oro patenka į burną
- kūno išjudinimui/pažadinimui (prasitempia) - galvos kaklo srities raumenys juda
- budrumo padidinimui (daugiau kraujo priteka į smegenis) - kraujo pritekėjimas
8
Q
Identiškas žiovulys tarp skirtingų gyvūnų rūšių būdingas situacijose susijusiose su:
A
- Cirkadiniais budrumo - aktyvumo ritmais (pvz. pavargus, nuobodžiaujant, pabudus/prieš miegą)
- Maitinimusi (pvz. plėšrūnai žiovauja prieš medžioklę, žmonės prieš valgį ar persivalgę)
9
Q
Skonio funkcijos:
A
- atpažinti maisto medžiagas (sūru, saldu, umami)
- pasirinkti maisto medžiagas priklausomai nuo organizmo poreikių
- vengti žalingų, toksinių medžiagų (kartu, rūgštu)
- inicijuoti virškinimo procesus
- sukelti refleksus (seilių išskyrimą, vėmimą, čiulpimą ir pan.)
10
Q
Pagrindiniai skonio jutimai (submodalumai):
A
- Saldumas
- Umami (žmogui dvi amino rūgštys – natrio glutamatas ir aspartatas)
- Kartumas
- Sūrumas
- Rūgštumas
11
Q
Papildomi skonio jutimai (submodalumai):
A
- Riebalų - buvo parodyta kad burnoje yra lipazių, kurios skaldo riebalus – reiškias yra ir receptoriai
- Metalo
- Vandens
- Šarminis (muilo)
12
Q
Kas yra papilos?
A
Tokie kalnai, įdubos, šoninėse sienelėse išsidėstę skonio svogūneliai – juose yra receptorinės ląstelės.
13
Q
Papilų tipai (info apie jas):
A
Latakinės - žmogus turi 7 - 12, turi šimtus skonio svogūnėlių. (labai didelės, matomos plika akimi)
Lapinės - labiau išvystytos vaikų nei suaugusių, turi šimtus skonio svogūnėlių.
Grybinės - yra keli šimtai, jose yra nuo vieno iki penkių skonio svogūnėlių. (jų yra daug, bet jos mažesnės tad jose mažiau skonio receptorių)
Siūliškos (kūginės)- neturi skonio svogūnėlių, reikalingos dėl fizinio kūno jutimo
14
Q
Kiek žmogus vidutiniškai turi skonio svogūnėlių?
A
Žmogus turi vidutiniškai 2000 - 4000 (sudaro 40 - 120 kelių tipų ląstelių)
15
Q
Skonio svogūnėlių ląstelių tipai:
A
- receptorinės - vyksta transdukcija
- palaikančiosios (atraminės) - palaiko struktūrą
- bazalinės (neurogeninės) - susidaro naujos receptorinės ląstelės
16
Q
Skonio svogūnėlis yra
A
skonio receptorinis organas
17
Q
Bendras transdukcijos principas
A
Bendras principas – Ca2+ sąlygotas neurotransmiterio išskyrimas
18
Q
Sūru (Na+) ir rūgštu (H+) veikimas:
A
Tai tiesioginis poveikis per apikalinės membranos kanalus
19
Q
Saldu, umami, kartu veikimas:
A
Veikia per su G baltymais susijusius kanalus, moduliuoja joninių kanalų aktyvumą per antrinių pernešėjų sistemas
20
Q
Skonio jutimo projekcijos:
A
1. Nervai: • Veido (VII) nervo atšaka; • Liežuvio-ryklės (IX) nervas; • Nervas klajoklis (X). 2. Vienišasis kelias, vienišasis branduolys smegenų kamieno šerdyje; 4. Pilvinis galinis vidurinis (VPM) branduolys gumbure; 5. Žievė: • pirminė skonio žievė (salos žievė) • pirminė somatosensorinė žievė 6. Kitos sritys: • limbinė sistema (pogumburis ir kt.), • motorinės sritys (liežuvis), • liaukų inervacija (seilių ir kasos)
21
Q
Kokie modalumų stimulai veikia valgant?
A
- cheminės medžiagos
- kvapniosios maisto dalelės
- temperatūra
- mechaninis dirginimas
- vaizdas
Kiti aspektai:
• patirtis
• alkio/sotumo jausmas
• požiūris į valgymo teikiamą malonumą
22
Q
Nuo ko priklauso skonio pojūčio intensyvumas?
A
Koncentracijos
Stimuliuojamos srities ploto
Temperatūros
Stimuliavimo trukmės
23
Q
Hipogeuzija
A
Padidėję skonio jutimo slenksčiai (sumažėjęs skonio jautrumas).
24
Q
Ageuzija
A
Viso liežuvio ploto (ar tam tikros dalies inervuojamos konkretaus nervo) jautrumo praradimas.
25
Parageuzija
Pažeidimas kai ragaujant tam tikras maisto medžiagas jaučiami nemalonūs pojūčiai, kvapai. Dažna šio pažeidimo pasekmė anoreksija
26
Skonio jutimo pokyčiai su amžiumi:
– tolygus jutimo silpimas dėl receptorių skaičiaus mažėjimo
| – pokyčiai seilių sekrecijoje
27
Kur dar yra skonio receptorių?
– Sėklidėse
– Spermatozoiduose
– Kvėpavimo takuose
– Žarnyne
28
Kuo svarbi yra uoslė?
•maitinimasis:
potencialiai žalingų/naudingų medžiagų atpažinimas
fiziologinių pokyčių, reikalingų virškinimui ir absorbcijai, iniciavimas
•socialinė elgsena:
dauginimasis
motiniškas/tėviškas elgesys
patologijų identifikavimas (raupai – svogūno kvapas)
29
Gyvūnų grupės pagal uoslės jautrumą:
Makrosmatiniai (turintys itin gerą uoslę (pvz. šunys) - Uoslės epitelis ~ 90 cm2
Mikrosmatiniai (prasta uoslė (žmonės) - Uoslės epitelis ~ 5 - 22 cm2
30
Atraktantai
Cheminis vilioklis: medžiaga, viliojanti gyvūnus, veikdama jų chemoreceptorius - pačių vabzdžių egzokrininių liaukų sekretas, natūrali arba sintetinė medžiaga
31
Repelentai
Atstumiančios medžiagos
32
Semiochemikalai
Gyvų organizmų išskiriamos medžiagos: feromonai ir alelochemikalai
33
Feromonai
Tos pačios rūšies individų išskiriamos medžiagos (lytinių partnerių paieška, individualios teritorijos ribų
žymėjimas, pavojaus signalai).
34
Alelochemikalai
Skirtingų organizmo rūšių išskiriamos medžiagos:
– alomonai (atbaidantys kvapai) – kairomonai (aukos kvapas)
– sinimonai (vabzdžiai apdulkintojai )
– Kairomonai (aukos kvapas)
35
Kvapų klasifikacija
Bandomos kurti įvairios kvapų klasifikacijos, pvz: Henningo kvapų prizmė – trikampis darinys – 6 pagrindiniai kvapai
36
Uoslės sistemos:
* Pagrindinė uoslės sistema
* Vomeronazalinė (antrinė, papildoma sistema)
* Trišakio nervo sensorinė sistema (aktyvuojasi prie tam tikrų medžiagų, tam tikrų koncentracijų) cheminis/somatosensorinis jutimas
37
Pagrindinė uoslės sistema
* uodžiamasis epitelis
* uodžiamasis stormuo
* laidinė uoslės sistemos dalis/projekcijos
38
Nosies ciklas
Nosies ciklo esmė – kiekviena šnervė sudaryta iš 3 kriauklių, šnervės užsidaro, 4-8h. Viena šnervė uždaryta, veikia kita.
Nosies ciklą medicina supranta ultradianinį ritmą, dėl kurio nosies gleivinės pakaitomis paūmėja ir išsipučia. Šis darbo ir poilsio fazių kaitaliojimas padeda atsinaujinti gleivinėms. Perdėtas nosies ciklas taip pat žinomas kaip specifinis ar nespecifinis nosies hiperreaktyvumas.
39
Kuo svarbios gleivės?
Receptorių apikalinės sritys apgaubtos gleivių, tai labai svarbi funkcionavimo dalis, nes medžiagos turi ištirpti gleivėse, jog galėtų būti užuostos.
40
Uodžiamojo epitelio funkcijos:
• Kvapniųjų medžiagų ir receptoriaus sąveika
• Signalo perdavimas:
– Pirminiai receptoriai
– Transdukcija (dalyvauja su G baltymais susiję receptoriai, aktyvuojamos
antrinių pernešėjų sistemos)
– OBP (kvapniąsias medžiagas surišantys baltymai)
41
Kvapo ir spalvos suvokimo analogija:
Spalvos suvokimas priklauso nuo bangos ilgio (3 receptorių tipai)
Kvapo suvokimas priklauso nuo įvairių molekulės savybių (anglies grandinės ilgio, funkcinių grupių, erdvinės formos ir kt.) (apie 390 receptorių tipų)
42
Uodžiamasis stormuo
Uodžiamosiose smegenyse skiriama centrinė ir periferinė dalys. Periferinę dalį sudaro uodžiamasis stormuo - glaudžiai siejasi su hipokampu, kuris dalyvauja emocijų ir atminties mechanizmų formavime, asociacijų kūrime, jame informacija yra apdorojama ir filtruojama.
43
Glomerulės
Funkciniai/ struktūriniai uodžiamojo stormens vienetai (mitralinės, kuokštinės, periglomerulinės ląstelės), kurių žmogaus uodžiamajame stormenyje yra apie 5600
44
Kiek receptorių atstovauja 1 glomerulė? ir t.t.
Viena glomerulė atstovauja vieno konkretaus tipo receptorius
Viena kvapnioji medžiaga aktyvuoja tam tikrą glomerulių rinkinį
Kuo intensyvesnis kvapas (daugiau kvapniosios medžiagos), tuo daugiau receptorių ir, atitinkamai, glomerulių sužadinama
45
Uoslės jutimo perdavimas į CNS:
```
Iš glomerulių į:
• uodžiamąją žievę:
• priekinis uodžiamasis branduolys
• priekiniai ir užpakaliniai branduoliai migdoliniame kūne
• uodžiamasis gumburėlis (tubercle)
• dalis entorininės žievės
• piriforminė (kriaušinė) žievė (!)
```
* pogumburį
* per gumburą į orbitofrontalinę žievę
* frontalinę žievę
* emocinės ir fiziologinės reakcijos
* suvokimas ir atskyrimas
46
Hiposomija
Uoslės sutrikimas, kai yra padidėjęs slenkstis kvapams
47
Anosmija
Uoslės sutrikimas, kai yra nejautrumas kvapams:
– pilna anosmija
– specifinė (dalinė) anosmija
48
Uoslės haliucinacijos:
– vienos medžiagos kvapo priskyrimas kitai kvapiajai medžiagai
– kvapo jutimas visiškai nesant kvapios medžiagos
– pakitęs, iškreiptas kvapų suvokimas
49
Uoslės jutimo pokyčiai su amžiumi
Glomerulių kiekis jaunų žmonių uodžiamuosiuose stormenyse varijuoja nuo 8000 iki 40000, ir mažėja maždaug po 10 proc. per dešimtmetį
50
Kodėl uoslė yra kitoks kitimas?
* Tai kokius kvapus mėgstame dažniausiai nėra įgimta ir priklauso nuo išmokimo
* Absoliutus jautrumas, tačiau prastas identifikavimas, intensyvumo, krypties skyrimas
* Didelis individualus jautrumo ir interpretacijos variabilumas (jautrumas atskiriems kvapams gali skirtis iki 1000 kartų, išskyrus pavojų keliančius kvapus)
* “Paslėptas” jutimas - dažniausiai nereikalauja dėmesio, labai stipri adaptacija, bet svarbus socialinei komunikacijai
* Kvapai - puikūs emocijų sukėlėjai (kvapą praradusieji savo emocinį pasaulį apibūdina kaip žymiai skurdesnį ir pilkesnį)
* Atmintis kvapams – epizodinė, ilgalaikė, skirtinga tarp lyčių, gali akimirksniu “sugražinti” į tam tikras išgyventas situacijas
51
Kas yra retronazalinis kelias?
Retronasalinis kelias apima kvapiąsias medžiagas, kurios paprastai atsiranda burnos ertmėje, pakyla per užpakalines nosiaryklės šnerves link uoslės gleivinės, kerta trišakį epitelį ir išeina per šnerves.
52
Kas yra ortonazalinis kelias?
Ortonazinis kelias apima kvapiąsias medžiagas, kurios per priekines šnerves (šnerves) keliauja į vidų iš išorinės aplinkos per nosies ertmę, kerta trišakio kaulo gleivinę ir juda link uoslės gleivinės.
53
Kam yra skirta vomeronazalinė sistema arba antrinė uoslės sistema? (ar žmogus tai turi?)
* Klasikinis požiūris – specifinė feromonų jutimui
* Kitas požiūris – nespecifinė sistema, skirta justi mažiau lakioms kvapnioms medžiagoms skystyje
* Žmogus šios sistemos neturi, tačiau atskiros jos dalys yra
54
Kas yra vomeronazalinis organas?
Žmonėms vomeronasalinis organas (VNO), taip pat žinomas kaip (Jacobsono) organas, yra pagalbinis uoslės organas, esantis priekiniame apatiniame nosies pertvaros trečdalyje. Jį sudaro aklas maišelis su kanalu, atidaromu priekyje, tiekiamas turtingu kraujagyslių ir liaukų tinklu.
55
Uoslės receptoriai už sensorinių sistemų ribų
```
– Odoje
– Plaučiuose
– Inkstuose
– Raumenyse
– Spermatozoiduose
```
Fiziologija
flashcards
Decks in class (10)
# Cards
-
Širdies ir kraujagyslių sistema (širdis)35
-
Širdies ir kraujagyslių sistema (kraujagyslės)37
-
Širdies ir kraujagyslių sistema (kraujas)42
-
Kvėpavimas ir dujų apykaita60
-
Raumenų sistema37
-
Somatosensorinės sistemos/ Įvadas39
-
Somatosensorinė sistema44
-
Chemojutimai55
-
Klausa ir pusiausvyra48
-
Rega33
