Etika
tai morales normu visuma, kuri grindžiama teoriškai ir kuriam pritariama praktiškai.
Moralė
žmogaus elgesi reguliuojančios normos ir principai. Moralé išvertus iš lotynu kalbos (dorové). Dorovė - bendrijos priimta norma ir istatymy bei individo pasirinktu nuostatu ir veiksmu derme.
Veratybes
tai, kas ypač vertinama. Primenu, kad yra materialines/dvasines vertybes.
Moralines vertybes
tai idejos ir isitikinimai, kuriuos žmones turi apie tai, koks elgesys yra teisingas, o koks - neteisingas. Sakoma, kad žmogus turi moralines vertybes, kai turi papročius ir normas, kurios laikomos teigiamomis ir naudingomis kity gerovei. Moraliniy vertybiy pavyzdžiai yra nuoširdumas, dosnumas, pagarba, gerumas ar altruizmas (geri darbai del kity, negaunat materialinio atpildo, pinigu). Tai yra elgesys, kuris laikomas geru. Todel asmuo, turintis tokio tipo vertybes, yra kažkas moralus. Kas yra amoralus, tai yra tas, kuris elgiasi neteisingai.
Tolerancija
tai pakanta, kantrybe. Priešingos nuomonés ar jsitikinimy gerbimas.
Valia
tai vidine jtampa, jéga, skatinanti ir priverčianti ką nors daryti - jausti, galvoti, kalbeti, noréti, veikti,
Solidarumas
veikimas išvien su kitais, draugiškumas, sutarimas.
Patriotizmas
reiskinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultüra. Svarbu gerbti ir kitas tautas, kulturas.
Pasauležiura
pažiüry i pasauli, gyvenimą, žmogy visuma.
Stereotipas
tai supaprastintas tam tikros grupes žmoniy ivaizdis, isitikinimas, kad visi tam tikros grupes nariai turi panašiy ypatybiy.
Išankstines nuostatos
išankstinés nuostatos yra nepagristas ar neteisingas (dažniausiai neigiamas) požiüris j individą, pagristas tik asmens priklausymu socialinei grupei. Pvz., asmuo gali turéti išankstini nusistatymą del tam tikros rasės ar lyties ir pan.
vaizdis
tai mũsy supratimas, kaip mus suvokia kiti.
Empatija
gebėjimas isijausti, emociškai prisiderinti prie kitu. ([sivaizduoti save kito vietoje).
Egoizmas
pirmenybés teikimas savo, o ne kity ir visuomenes reikalams, savanaudiskumas.
Altruizmas
nesavanaudiškas rupinimasis kity gerove.
Sąžine/ sąžiningumas
Dorovinio atsakingumo už savo poelgius jausmas, ju vertes isisąmoninimas. (Tai tarsi vidinis balsas mums pasakantis, kas teisinga ir kas klaidinga).
Pasitikejimas
ypatinga žmoniy tarpusavio santykiy forma, paremta tikejimu kito žmogaus garbingumu bei sąžiningumu.
