Mikrovalstybė
Suvereni valstybė, turinti labai mažai gyventojų ir labai mažą teritoriją. (Vatikanas, Monakas, San Marinas, Malta…)
Jūrinė valstybė
Valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso pajūrio ruožas, jūros akvatorija ir uostai.
Vidinė valstybė
Valstybė, neturinti prieigos prie jūros
Salų valstybė
Valstybė, kurios pagrindinę teritorijos dalį sudaro viena ar daugiau salų arba salų dalys. (Indonezija, Madagaskaras, Japonija, Jungtinė Karalystė)
Unitarinė valstybė
Tai valstybės forma, kurioje visa pagrindinė valdžia yra sutelkta centrinei vyriausybei, o regioninės ar vietinės savivaldybės turi ribotus įgaliojimus.
Federacinė valstybė
Tai valdymo forma, kurioje valdžia yra padalinta tarp centrinės vyriausybės ir federacijos sudedamųjų dalių.
Federacinei valstybei būdinga
Rūpinasi gynyba, užsienio politika, finansų sistema. Dažniausiai būna didelio ploto valstybės, kurioms būdinga sudėtinga istorinė raida, įvairi gyventojų tautinė sudėtis ir kultūra.
Monarchija
Valstybės valdymo forma, kai valdžia priklauso monarchui.
Respublika
Valstybės valdymo forma, kai aukščiausi valstybės valdymo organai yra renkami arba juos sudaro parlamentas.
Konstitucinė monarchija
Valstybės valdymo forma, kai monarcho valdžia yra ribojama konstitucijos.
Parlamentinė monarchija
Valstybės valdymo forma, kai reali aukščiausia valdžia priklauso parlamentui, monarcho valdžia tėra nominali.
Absoliutinė monarchija
Valstybės valdymo forma, kai monarchas savo rankose yra sutelkęs ir įstatymų leidimo, ir vykdomąją valdžią.
Demokratijos lygis
Valstybės skirstomos į demokratines, pusiau demokratines ir autoritarines.
Autoritarinė valstybė
Valdymas, kur vyriausybė neatsakinga piliečiams, varžomos politinės laisvės, nėra laisvų rinkimų ir cenzūruojama žiniasklaida.
Demokratinė valstybė
Valstybės valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečiams, kurie ją įgyvendina patys arba per laisvai ir reguliariai renkamus atstovus.