Bendrijos

Question 1

DAUGIAMETÉ BENDRIJŲ KAITA (SUKCESIJA)

Answer 1

• TAI EKOSISTEMOS POKYČIAI, KURIŲ METU VIENUS ORGANIZMUS

KEIČIA KITI.

Question 2

KAS BŪDINGA DAUGIAMETEI BENDRIJŲ KAITAI?

Answer 2

Organizmai keičia aplinką sau nepalankia linkme.

Ant plikų uolų įsikuria kerpės, jos išskiria rūgštis ir ardo uolienas. Atsiranda neorganinių junginių, kerpėms nunykus kaupiasi puvenos- susidaro dirvožemis.

• Įsikuria organizmai, kurie išstumia pirmuosius.

Tokie kitimai vyksta tol, kol susiformuoja stabilios (klimaksinės) ekosistemos.

Question 3

DAUGIAMETĖ BENDRIJŲ KAITA SKIRSTOMA Į

Answer 3

Pirmine ir antrine

Question 4

PIRMINĖ DAUGIAMETĖ BENDRIJŲ KAITA

Answer 4

Tai besiformuojanti nauja bendrija.

• Šis procesas gali trukti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių metų, pradedant nuo dirvožemio susidarymo iki brandžios (klimaksinės) bendrijos.

Question 5

PIRMINĖS DAUGIAMETĖS BENDRIJOS PAVYZDYS

Answer 5

KOPŲ APAUGIMAS - PIRMOS RŪŠYS, UŽIMANČIOS LAISVAS TERITORIJAS VADINAMOS PIONIERINĖMIS RŪŠIMIS.

Question 6

Kopu augimas

Answer 6

1. Pirmiausia pradeda augti kerpės, žemi žoliniai augalai. Iš sunykusių augalų ir gyvūnų liekanų pradeda formuotis dirvožemis.
2. Padaugėjus dirvožemio jsikuria aukštesni žoliniai augalai. Įsivyrauja pievų gyvūnai.
3. Dirvožemio sluoksnis storėja, pradeda augti krūmai, išnyksta dauguma šviesamėgių žolių. Įsivyrauja krūmynų gyvūnai.
4. Storėjančio dirvožemio sluoksnio jau pakanka įsikurti greitai

augantiems šviesamėgiams medžiams. Pvz., beržams. Atsiranda tinkamų

buveinių ir stambesniems gyvūnams, pvz., lapėms.

5. Užauga brandus mišrus miškas - kaita baigiasi. Įsigali mišraus miško augalija ir gyvūnija.

Question 7

ANTRINĖ DAUGIAMETĖ BENDRIJŲ KAITA

Answer 7

Bendrija atsikuria po įvairių stichinių nelaimių: potvynių, gaisrų ar po žmogaus ūkinės veiklos (nutraukus žemės ūkio veiklą).

Antrinės daugiametės bendrijos kaitos metu dirvožemis jau yra susiformavęs.

Procesas trunka nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metų.

Tokiose teritorijose yra jau išlikusių augalų ar jų sėklų, kurioms sudygus pradedama atkurti bendrija.

Kitų augalų sėklas gali atnešti vėjas ar gyvūnai.

• Viskas prasideda nuo pievų formavimosi, jos virsta krūmynais ar jaunų medžių miškais, kol tampa brandžia bendrija.

Question 8

BESIFORMUOJANČIŲ IR BRANDŽIŲ BENDRIJŲ PALYGINIMAS

Answer 8

Lyginant atsižvelgiama j:

• 1. Detrito kiekį - žuvusių organizmų liekanos, kurias skaidant dirvožemis papildomas mineralinėmis medžiagomis, formuojasi derlingas dirvožemio sluoksnis - humusas.

• 2. Biologinės įvairovės kaita

3.mitvbos tinklo tankis

Question 9

BESIFORMUOJANČIŲ IR BRANDŽIŲ BENDRIJŲ PALYGINIMAS

Answer 9

Besiformuojančiose bendrijose detrito kiekis, biologinė įvairovė ir mitybos tinklų tankis didėja, o brandžiose bendrijose detritas suskaidomas ir pasisavinamas, o biologinė įvairovė bei mitybos tinklų tankis iš dalies sumažėja.

Question 10

NEIGIAMAS GRIŽTAMASIS RYŠYS BENDRIJOSE

Answer 10

Neigiamasis grįžtamasis ryšys - mažėjantis individų skaičius, kuriam įtakos turi:

• 1. dėl išaugusio organizmo skaičiaus ir padidėjusios konkurencijos arba plėšrūnų ir aukos santykių abiejų rūšių individų skaičius ima mažėti.

Neigiamasis grįžtamasis ryšys - tam tikrų rodiklių didėjimas bendrijoje vėliau lemia tų rodiklių mažėjimą.

Question 11

AR POPULIACIJA GALI AUGTI IKI BEGALYBĖS?

Answer 11

POPULIACIJOS GAUSĖJIMAS IŠ PRADŽIŲ VYKSTA LABAI GREITAI, TAČIAU VĖLIAU DĖL APLINKOS PASIPIRIEŠINIMO SULĖTĖJA IR STABILIZUOJASI. ŠIS PROCESAS VADINAMAS LOGISTINIU AUGIMU.

Question 12

SKIRIAMOS 4 LOGISTINĖS AUGIMO KREIVĖS FAZĖS

Answer 12

Slaptoji fazė (lėtas augimas
Populiacija auga lėtai, nes individų skaičius mažas ir dauginasi neintensyviai.

Eksponentinė fazė: Sparčiai auga, nes užtenka išteklių ir nėra aplinkos pasipriešinimo.

Lėtėjimo fazė: Augimas sulėtėja dėl ribojančių veiksnių, tokių kaip maisto trūkumas ar erdvės stoka.
Stabilizacijos fazė: Populiacija pasiekia aplinkos talpą, o dydis stabilizuojasi.