Kraujas

Question 1

Kas yra kraujas ir iš ko jis sudarytas?

Answer 1

Kraujas tai skystasis jungiamasis audinys, sudarytas iš kraujo plazmos (55%)ir kraujo kūnelių

Question 2

Kraujo kūneliai

Answer 2

Eritrocitai-raudonieji(44%)
Leukocitai-baltieji
Trombocitai-kraujo plokštelės

Question 3

Eritrocitai

Answer 3

Eritrocitai neturi branduolio.

2. Susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose.
3. Gyvuoja apie 4 mėnesius, todėl nuolat atsinaujina.
4. 1 kubiniame milimetre jų yra apie 5 milijonai.

5.

Forma - abipus įgaubto disko. Tai padidina eritrocitų paviršiaus plotą.

6. Eritrocituose esantis baltymas vadinamas hemoglobinu.
7. Hemoglobinui susidaryti būtina geležis.
8. Eritrocitai atlieka dujų pernašą: iš plaučių į kūno audinius perneša deguonį, o iš audinių į plaučius padeda pernešti anglies dioksidą).
9. Su deguonimi hemoglobinas sudaro nepatvarų junginį - oksihemoglobiną.
10. Kai trūksta eritrocitų ar hemoglobino susergama mažakraujyste.

Question 4

Hemoglobino sandara

Answer 4

Hemo grupė ir geležis

Question 5

Anglies monoksidas

Answer 5

Anglies monoksidas (CO), kitaip vadinamas smalkėmis, yra toksiškos dujos, kurios, patekusios į organizmą, gali sutrikdyti deguonies apykaitą. Anglies monoksidas su hemoglobinu sudaro patvarų junginį, todėl eritrocitai nebegali pernešti deguonies.

Question 6

Leukocitai

Answer 6

Leukocitai turi branduolį.

2. Jie yra baltos spalvos, forma nepastovi.
3. Gyvuoja nuo kelių parų iki kelių dešimtmečių.
4. Susidaro kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, blužnyje.
5. Leukocitai kovoja su ligų sukėlėjais.
6. Su ligų sukėlėjais kovoja dviem būdais: fagocituoja (fagocitai svetimkūnį praryja) arba į kraujo plazmą išskiria antikūnus, kurie jungiasi su antigenais (ligos sukėlėjais) ir taip juos nukenksmina.
7. Antikūnus išskiria limfocitai.

Question 7

Antikūnai naikina………..

Answer 7

Tik vieną antigeną, ligų sukėlėją

Question 8

Leukocitų rūšys

Answer 8

Leukocitas
Neutrofilas
Monocitas
Bazofilas
Eozinifilas

Question 9

Trombocitas

Answer 9

Trombocitai dar kitaip vadinami kraujo plokštelėmis.

2. Susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose.

3.

Funkcija - saugoti organizmą nuo nukraujavimo.

4. 1 kubiniame milimetre jų yra apie 150-400 tūkstančių.
5. Gyvuoja 5-7 dienas.
6. Kai kraujuje trūksta trombocitų, susergama hemofilija.

Question 10

Hemofilija

Answer 10

tai genetinė kraujo krešėjimo liga, kai

organizmas negamina pakankamai kraujo krešėjimo faktorių

Question 11

Kraujo plazmos funkcijos

Answer 11

1. Apsauginė funkcija (atlieka baltymai fibrinogenas ir antikūnai). Fibrinogenas - galyvauja kraujo krešėjimo procese.

2.

Transportinė funkcija. Perneša į ląsteles tokias medžiagas kaip vitaminai, gliukozė, aminorūgštys, hormonai iš endokrininių liaukų bei pašalina apykaitos produktus tokius kaip šlapalas, vanduo, šlapimo rūgštis, druskos.

Question 11

Kraujo plazmos sudėtis

Answer 11

Vanduo 92%
Baltymai 7-8
Druska
Organinės medziagos
Deguonis anglies dioksidas

Question 12

Kraujo funkcijos

Answer 12

Pernašos - perneša deguonį, anglies dioskidą ir maisto medžiagas.

2. Apsauginė - saugo organizmą nuo ligų sukėlėjų ir nukraujavimo.

3.

Reguliavimo - reguliuoja kūno temperatūrą, vandens kiekį organizme.

Question 13

Krešėjimas

Answer 13

Tai biocheminis procesas, apsaugantis organizmą nuo nukraujavimo.

Pažeidus kraujagyslių sieneles, trombocitai tampa aktyvūs.

Jie keičia savo formą: iš disko formos jie tampa daugiašakiai su iškyšomis, kad sukibtų su kitais trombocitais ir susitelktų pažeistoje vietoje.

Tarpusavyje susijungę trombocitai sudaro trombocitų kamštį.

Išsiskiria kraujo krešėjimą skatinantis fermentas - trombokinazė.

Fermentas trombokinazė, veikiant kalcio jonams kraujo plazmoje, neaktyvų fermentą protrombiną paverčia trombinu. Kad gamintųsi protrombinas reikia vitamino K.
Fibrinas, susijungęs su kitais baltymais, sudaro tvirtą krešulio struktūrą.

Kietėdami fibrino siūlai sutraukia žaizdos sieneles ir kaupiantis naujiems trombocitams susidaro krešulys, jis užkemša pažeistą kraujagyslę.

Tarp fibrinų siūlų įstrigę eritrocitai krešulį nudažo raudonai.

Į krešulio paviršių išsiskiria gelsvo skysčio - serumo.

Krešulys sulaiko bakterijas, todėl žaizda būna švari ir po kurio laiko sugyja.

Krešulys po kurio laiko pradeda tirpti ir šį procesą atlieka fermentas plazminas - jis skaido fibriną.

Question 14

Fakatai apie kraujo krešėjimą

Answer 14

Paprastai kraujas sukreši per 3-5 minutes.

Aukštesnėje temperatūroje kraujas kreši greičiau.

Kraujo krešėjimą slopina padidėjes CO2 kiekis, žema aplinkos temperatūra, tam tikri maisto produktai, gėrimai (česnakai, žalioji arbata), vitamino K stoka.

Dėlių seilių išskiriamos medžiagos.

Question 15

Kaip nustatomas uždegimas arba infekcija

Answer 15

Organizmo uždegimas arba infekcija nustatomi pagal:
a) reaktyviojo C baltymo (CRB) kiekį. Jei kraujo plazmos baltymas padidėjęs mažiau kaip 50 mg/l, infekciją sukėlė virusas, o jei daugiau kaip 50 mg/l, infekciją sukėlė bakterija. Norma iki 5 mg/l;

b) leukocitų skaičiaus padidėjimą kraujyje.

C)eritrocitų nusėdimo greitį (ENG). Esant uždegimui, infekcijai, kraujo plazmoje padaugėja baltymu kurie dkatina nusedima

Question 16

Kraujo tirštumas

Answer 16

Kraujo tirštumas nustatomas pagal hematokrito vertę procentais. Jis rodo, kokią kraujo tūrio dalį užima eritrocitai.

Padidėję hematokrito rodikliai reiškia, kad padidėjo kraujo klampumas (daugiau eritrocitų, mažiau skystosios kraujo dalies plazmos). Dėl šios priežasties labai pasunkėja širdies darbas.

Sumažėję hematokrito rodikliai rodo, kad yra sumažėjęs eritrocitų kiekis kraujyje, o tai dažniausiai reiškia mažakraujystę. Norma: moterų - 36-42%; vyrų - 40-48%.

Question 17

Mažakraujystė

Answer 17

Mažakraujystė (anemija) pasireiškia hemoglobino kiekio ir eritrocitų skaičiaus sumažėjimu kraujyje, dėl to pablogėja deguonies pernaša į audinius.

Dažna priežastis - geležies trūkumas kraujyje

Mažakraujystė gali išsivystyti ir dėl šių priežasčių:

vitamino B, trūkumo,

folio rūgšties trūkumo,

• lėtinių ligų, pavyzdžiui, onkologinių, inkstų veiklos sutrikimų,

ūmaus arba lėtinio kraujavimo.

Mažakraujystės požymiai:

sausa ir išblyškusi oda,

dusulys ir silpnumas,

• nuovargis,

galvos svaigimas,

padažnėjęs širdies plakimas.

Question 18

Cholesterolis gerasis blogasis

Answer 18

Cholesterolis būtinas lastelių, hormonų, vitamino D gamybai ir kt. Apie 70 proc. cholesterolio pasigamina pats organizmas, likusią dalį cholesterolio žmogus gauna su gyvūninės kilmės maistu. Kraujyje yra dviejų tipų cholesterolio: gerojo (DTL) ir blogojo (MTL).

DTL (didelio tankio cholesterolis) padeda organizmui mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, jį suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną.

MTL (mažo tankio cholesterolis) - per didelis jo kiekis nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Žaloja širdį ir kraujagysles.

Blogojo cholesterolio padidėjimas ir gerojo sumažėjimas žmogaus kraujyje didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.