Baltoji medžiaga
Sudaryta iš mielinizuotų nervinių skaidulų, kurios formuoja diskrečius laidus.
Yra oligodendrocitų.
Funkcija – laidinė.
Pilkoji medžiaga
Sudaryta iš neuronų kūnų, formuojančių branduolius, ir dendritų bei nemielinizuotų nervinių skaidulų.
Yra astrogliocitų.
Funkcija – integracinė.
Astrocitai
Atraminė funkcija, šalina neuromediatorių perteklių iš sinapsės, dalyvauja hematoencefaliniame barjero susidaryme ir palaikyme, palaiko tinkamą jonų (K, Na, Cl) balansą ekstraceliuliariai, maitinamoji funkcija
Mikroglija
CNS makrofagai, fagocituoja pakitusias, virusų pakanktas nervines ląsteles, smegenų detritą, bakterijas ar kitas svetimas medžiagas, atsakingos už glialinio randėjimo proceso iniciavimą.
Ependimos ląstelės
CSF gamyba, dalis glimfatinės sistemos
Oligodendrocitai
Formuoja mielino dangalą (izoliavimo ir perdavimo funkcija), atraminė funkcija
Bendrasis reflekso laikas
nuo receptoriaus padirginimo iki efektoriaus atsako
Grynasis reflekso laikas
laiko intervalas per kurį nervinis impulsas plinta nerviniame centre
Nesąlyginis refleksas
įgimta organizmo reakcija į padirginimą, rūšiai specifinės reakcijos, kurių nervinio plitimo pagrindas yra rūšiai būdingi ir pastovūs reflekso lankai, refleksų centrai lokalizuoti požievio branduoliuose.
Sąlyginis refleksas
įgyjami gyvenimo eigoje, reakciją lemia trumpalaikiai neuroniniai ryšiai susiformavę nesąlyginių refleksų lankų pagrindu.
Laiko nuoseklioji sumacija
Laiko – tam tikrame laiko intervale gaunami signalai iš vieno ar kelių sinapsių sumuojasi aksono stormenyje.
Erdvės sumacija
Erdvės – signalai iš būtinai kelių sinapsių sumuojasi aksono stormenyje
VP dažnio ir stiprumo transformacija
VP plitimas diverguojamas keliomis paralelinėmis neuronų grandinėmis, kurios konverguojamos į vieną neuroną.
Dėl to į nervinį centrą plintančio VP dažnis gali būti vienoks, o iš – kitoks.
Post-tetaninė potenciacija
Reliatyviai dažna (tetaninė) presinapsinio neurono stimuliacija sukelia posinapsinio neurono sinapsinio potencialo padidėjimą.
Tai lemia didesnis laisvo Ca2+ kiekis presinapsinėje membranoje, o dėl to į sinapsinį plyšį išskiriama daugiau neuromediatoriaus.
Po tetaninio presinapsinio neurono stimuliavimo solitarinis stimulas lems didesnės amplitudės sinapsinį potencialą posinapsiniame neurone.
Iradiacija
Vieno nervinio centro dirginimas gali sukelti kitų aktyvaciją.
Lemia sąlyginių refleksų susiformavimą nesąlyginių pagrindu.
Indukcija
Lemia iradiacijos koncentravimą ir ribojimą.
Pagal poveikį: Teigiama – po slopinimo seka jaudinimas. Neigiama – po jaudinimo seka slopinimas. Pagal dalyvaujančių centrų skaičių: Vienalaikė – jaudinimas viename centre tuo pačiu metu sukelia kito slopinimą ir atvirkščiai. Nuoseklioji – vyksta tame pačiame centre (teigiama arba neigiama)
Divergencija
Iš vieno nervinio centro jaudinimas plinta į didesnį skaičių kitų
Pvz.: iš vazomotorų centro NI plinta į kvėpavimo centrą, vidurinių smegenų aukštesniuosius AKS (arterinio kraujo spaudimo) centrus, pusrutulių žievę.
Konvergencija
Iš kelių centrų su skirtinga informacija NI suvedamas į vieną centrą.
Poveiksmis ir reverberacija
Trumpai padirginus seka ilgas atsakas, nes seka paralelinės grandinės „besisukančios“ ratu.
Lemia atminties funkcijas, nes paralelinėse grandyse esantis NI gali būti išvestas (taip kažkas bus prisimenama).
Lemia AKS palaikymą – receptoriai siunčia signalą į AKS centrus, kur „saugoma“ informacija apie AKS normą.
Dominantės principas
Dirginant kelis centrus vienu metu vienas dominuos, o kiti bus užslopinti lateralinės inhibicijos būdu.
Lemia dirgiklio lokalizacijos nustatymą, antagonistinių funkcijų centrų veiklos derinimą.
Reciprokinės inervacijos principas
Vyksta dėl aferentinių neuronų kolateralių nugaros smegenyse
-> yra papildomas tarpinis neuronas, kuris gamina slopinantį mediatorių
-> derinama antagonistų/agonistų raumenų veikla.
Veikia reciprokinio slopinimo pagrindu.
Lemia griaučių skersaruožių raumenų sistemos veiklą (pvz.: jei vienas raumuo susitraukia, jo antagonistas turi atsipalaiduoti).
Bendro galutinio neurono principas
Aferentinių skaidulų yra daugiau nei eferentinių, todėl vienas motorinis neuronas gali įeiti į kelių reflekso lankų sudėtį.
Grįžtamojo ryšio principas
Juo paremta dauguma nervinio reguliavimo mechanizmų.
Tipai:
Neigiamas
Pvz.: baro refleksas – efektas mažina aferentinių impulsų dažnį.
Teigiamas
Pvz.: gimdos raumenų susitraukimai gimdant – efektas didina aferentinių impulsų dažnį.
Posinapsinis slopinimas
Aktyvinant inhibuojantį presinapsinį neuroną bus slopinamas NI plitimas posinapsiniame neurone.
NI sklidimo slopinime dalyvauja K+ ir Cl- jonai.