CNS Flashcards

(43 cards)

1
Q

Baltoji medžiaga

A

Sudaryta iš mielinizuotų nervinių skaidulų, kurios formuoja diskrečius laidus.
Yra oligodendrocitų.
Funkcija – laidinė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
2
Q

Pilkoji medžiaga

A

Sudaryta iš neuronų kūnų, formuojančių branduolius, ir dendritų bei nemielinizuotų nervinių skaidulų.
Yra astrogliocitų.
Funkcija – integracinė.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
3
Q

Astrocitai

A

Atraminė funkcija, šalina neuromediatorių perteklių iš sinapsės, dalyvauja hematoencefaliniame barjero susidaryme ir palaikyme, palaiko tinkamą jonų (K, Na, Cl) balansą ekstraceliuliariai, maitinamoji funkcija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
4
Q

Mikroglija

A

CNS makrofagai, fagocituoja pakitusias, virusų pakanktas nervines ląsteles, smegenų detritą, bakterijas ar kitas svetimas medžiagas, atsakingos už glialinio randėjimo proceso iniciavimą.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
5
Q

Ependimos ląstelės

A

CSF gamyba, dalis glimfatinės sistemos

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
6
Q

Oligodendrocitai

A

Formuoja mielino dangalą (izoliavimo ir perdavimo funkcija), atraminė funkcija

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
7
Q

Bendrasis reflekso laikas

A

nuo receptoriaus padirginimo iki efektoriaus atsako

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
8
Q

Grynasis reflekso laikas

A

laiko intervalas per kurį nervinis impulsas plinta nerviniame centre

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
9
Q

Nesąlyginis refleksas

A

įgimta organizmo reakcija į padirginimą, rūšiai specifinės reakcijos, kurių nervinio plitimo pagrindas yra rūšiai būdingi ir pastovūs reflekso lankai, refleksų centrai lokalizuoti požievio branduoliuose.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
10
Q

Sąlyginis refleksas

A

įgyjami gyvenimo eigoje, reakciją lemia trumpalaikiai neuroniniai ryšiai susiformavę nesąlyginių refleksų lankų pagrindu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
11
Q

Laiko nuoseklioji sumacija

A

Laiko – tam tikrame laiko intervale gaunami signalai iš vieno ar kelių sinapsių sumuojasi aksono stormenyje.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
12
Q

Erdvės sumacija

A

Erdvės – signalai iš būtinai kelių sinapsių sumuojasi aksono stormenyje

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
13
Q

VP dažnio ir stiprumo transformacija

A

VP plitimas diverguojamas keliomis paralelinėmis neuronų grandinėmis, kurios konverguojamos į vieną neuroną.
Dėl to į nervinį centrą plintančio VP dažnis gali būti vienoks, o iš – kitoks.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
14
Q

Post-tetaninė potenciacija

A

Reliatyviai dažna (tetaninė) presinapsinio neurono stimuliacija sukelia posinapsinio neurono sinapsinio potencialo padidėjimą.
Tai lemia didesnis laisvo Ca2+ kiekis presinapsinėje membranoje, o dėl to į sinapsinį plyšį išskiriama daugiau neuromediatoriaus.
Po tetaninio presinapsinio neurono stimuliavimo solitarinis stimulas lems didesnės amplitudės sinapsinį potencialą posinapsiniame neurone.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
15
Q

Iradiacija

A

Vieno nervinio centro dirginimas gali sukelti kitų aktyvaciją.
Lemia sąlyginių refleksų susiformavimą nesąlyginių pagrindu.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
16
Q

Indukcija

A

Lemia iradiacijos koncentravimą ir ribojimą.

Pagal poveikį:  Teigiama – po slopinimo seka jaudinimas.  Neigiama – po jaudinimo seka slopinimas.
Pagal dalyvaujančių centrų skaičių:  Vienalaikė – jaudinimas viename centre tuo pačiu metu sukelia kito slopinimą ir atvirkščiai.  Nuoseklioji – vyksta tame pačiame centre (teigiama arba neigiama)
How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
17
Q

Divergencija

A

Iš vieno nervinio centro jaudinimas plinta į didesnį skaičių kitų
Pvz.: iš vazomotorų centro NI plinta į kvėpavimo centrą, vidurinių smegenų aukštesniuosius AKS (arterinio kraujo spaudimo) centrus, pusrutulių žievę.

How well did you know this?
1
Not at all
2
3
4
5
Perfectly
18
Q

Konvergencija

A

Iš kelių centrų su skirtinga informacija NI suvedamas į vieną centrą.

19
Q

Poveiksmis ir reverberacija

A

Trumpai padirginus seka ilgas atsakas, nes seka paralelinės grandinės „besisukančios“ ratu.
Lemia atminties funkcijas, nes paralelinėse grandyse esantis NI gali būti išvestas (taip kažkas bus prisimenama).
Lemia AKS palaikymą – receptoriai siunčia signalą į AKS centrus, kur „saugoma“ informacija apie AKS normą.

20
Q

Dominantės principas

A

Dirginant kelis centrus vienu metu vienas dominuos, o kiti bus užslopinti lateralinės inhibicijos būdu.
Lemia dirgiklio lokalizacijos nustatymą, antagonistinių funkcijų centrų veiklos derinimą.

21
Q

Reciprokinės inervacijos principas

A

Vyksta dėl aferentinių neuronų kolateralių nugaros smegenyse
-> yra papildomas tarpinis neuronas, kuris gamina slopinantį mediatorių
-> derinama antagonistų/agonistų raumenų veikla.
Veikia reciprokinio slopinimo pagrindu.
Lemia griaučių skersaruožių raumenų sistemos veiklą (pvz.: jei vienas raumuo susitraukia, jo antagonistas turi atsipalaiduoti).

22
Q

Bendro galutinio neurono principas

A

Aferentinių skaidulų yra daugiau nei eferentinių, todėl vienas motorinis neuronas gali įeiti į kelių reflekso lankų sudėtį.

23
Q

Grįžtamojo ryšio principas

A

Juo paremta dauguma nervinio reguliavimo mechanizmų.
Tipai:
Neigiamas
Pvz.: baro refleksas – efektas mažina aferentinių impulsų dažnį.
Teigiamas
Pvz.: gimdos raumenų susitraukimai gimdant – efektas didina aferentinių impulsų dažnį.

24
Q

Posinapsinis slopinimas

A

Aktyvinant inhibuojantį presinapsinį neuroną bus slopinamas NI plitimas posinapsiniame neurone.
NI sklidimo slopinime dalyvauja K+ ir Cl- jonai.

25
Presinapsinis slopinimas
Inhibuojantis neuronas lemia NI sklidimo ir neuromediatoriaus išskyrimo slopinimą presinapsiniame neurone. Veikia dėl aksoaksoninių neuronų jungčių. Slopinamasis neuronas slopina elektrinių Ca2+ kanalų veiklą presinaptinėje membranoje
26
Antidrominė inhibicija
savęs inhhibavimas α-motorinis neuronas aktyvina Renshaw ląsteles -> inhibuojamas tolimesnis NI sklidimas atitinkamo α-motoriniu neuronu Paprasčiau – motorinis neuronas lemia savęs inhibavimą per Renshaw ląsteles. -> taip pat Renshaw ląstelė gali turėti kolateralę, kuri sudarys slopinamąją sinapsę su antagonistinio raumens motoneuronu. Veikia neigiamo grįžtamojo ryšio principu. Renshaw neuronus gali paveikti stabligė
27
Lateralinė inhibicija
Stipriausius NI generuojantis neuronas/neuronų tinklas slopina paralelinių neuronų/neuronų tinklų veiklą. Lemia dirgiklio fokusavimą, tikslios lokalizacijos nustatymą.
28
Pesimalus (antrinis) slopinimas
Jaudinamosiose sinapsėse po dažno ir stipraus dirginimo (VP grafikas įgauna ne spyglio, o plato formą). Lemia ilgalaikę posinaptinės membranos depoliarizaciją ir inhibiciją. Dažniausia lokalizacija – nugaros smegenys, tinklinis darinys.
29
Slopinimas po jaudinimo
Tai membranos hiperpoliarizacija po ilgesnio padirginimo. Norint vėl sukelti dirginimą reikalingas stipresnis dirgiklis. Yra nuosekliosios neigiamos indukcijos pavyzdys.
30
Reciprokinis slopinimas
Lemia sinerginį antagonistinių raumenų grupių veikimą (vienai grupei susitraukus kita atsipalaiduoja ir atvirkščiai). Veikia reciprokinės inervacijos pagrindu.
31
α motoneuronai
įvervuoja griaučių skersaruožius raumenis •Toniniai – reti impulsai, raumenų tonuso palaikymas •Faziniai – dažni impulsai, lemia judesius
32
γ motoneuronai
įnervuoja raumenines verpstes – keičiamas verpstės intrafuzinių raumenų tonusas ir tokiu atveju verpstės jautrumas (pvz.: hiperrefleksija esant nugaros smegenų pakenkimui dėl γ motorinių neuronų hiperaktyvumo) •γ1 – intrafuzinių skaidulų maišelių dalys (raumens ilgio kontrolė) •γ2 – intrafuzinių skaidulų grandinėlių dalys (raumens tonuso kontrolė)
33
Aukštosios nervinės veiklos tipai
tai smegenų žievės funkcijų visuma, lemianti individualių organizmo sąlyginių refleksų mechanizmų pusiausvyros su aplinka ypatybes. Stiprus be pusiausvyros: Refleksai susidaro greitai; Vyrauja jaudinimas; Silpnas slopinimas; Nėra pusiausvyros tarp jaudinimo ir slopinimo. Pagal Hipokratą atitiktų choleriką. Žmonės energingi, darbštūs, drąsiai veikia. Stiprus su pusiausvyra, paslankus: Refleksai susidaro greitai; Jaudinimo ir slopinimo procesai yra pusiausvyroje; Jaudinimas lengvai gali pereiti į slopinimą ir atvirkščiai. Pagal Hipokratą – sangvinikas. Žmonės būna diplomatiški, draugiški, veiklūs, tolerantiški, gerai prisitaiko prie pakitusių sąlygų. Stiprus su pusiausvyra, nepaslankus: Refleksai susidaro greitai; būna patvarūs. Jaudinimo ir slopinimo procesai pusiausvyroje; Mažas žievinių procesų paslankumas – jaudinimas sunkiai pereina į slopinimą ir atvirkščiai. Pagal Hipokratą – flegmatikas. Tokie žmonės būna draugiški, iniciatyvūs, lėtesni, turi tvirtą nuomonę. Silpnas tipas: Sąlyginiai refleksai susidaro lėtai, nepatvarūs, greit nuslopinami išorinių dirgiklių; Silpni jaudinimo ir slopinimo procesai. Pagal Hipokratą – melancholikas. Tokie žmonės nepasitiki savimi, greitai keičiasi jiems nuotaika, turi priklausomybių dažniausiai, lengva juos perkalbėti.
34
Tinklinis darinys
Yra retas neuronų tinklas Jis tęsiasi visu smegenų kamienu - nuo I kaklo slankstelio iki vidurinių smegenų vidurinio trečdalio. Daug kolateralių iš įvairių sensorinių ir motorinių laidų. Su jais sudaro gausias jungtis, todėl geba moduliuoti jų veiklą. Pvz.: moduliuoja skausmo perdavimą (gali jį slopinti). Tai lemia habituacijos savybę – dėmesys nekreipiamas į stereotipinius pasikartojančius garsus, juos nuolat „filtruoja“. Sureaguojama tik gavus naują dirgiklį  Vazomotorinis centras;  Kvėpavimo centras. Tinklinio darinio įtaka kitoms smegenų struktūroms: Siunčia nuolatinę impulsaciją (5-10 Hz) į žievę ir nugaros smegenis. 1. Žemiau esančias smegenų struktūras (nugaros smegenis) veikia slopinančiai- judesių kontrolei, kūno pozos palaikymui 2. Aukščiau esančias smegenų struktūras (ir žievę) aktyvina; - miego būdarvimo ciklai
35
Vidurinės smegenys
Vidurines smegenis sudaro keturkalnis ir smegenų kojytės.
36
Keturkalnio funkcijos
 Viršutiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai regos centrai (čia persikryžiuoja regos takai): Užtikrina binokuliarinį matymą; Atsakingi už orientacines reakcijas; už eilę autonominių reakcijų (akomodaciją ir vyzdžio refleksą užtikrinančių akies lygiųjų raumenų susitraukimą).  Apatiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai klausos centrai: Sąlygoja suklusimą; Motorines orientacines reakcijas į garsinį dirgiklį  Svarbi keturkalnio funkcija – budrumo reakcijų formavimas (keturkalnio refleksas)
37
pogumburio funkcijos
•Autonominės nervų sistemos centrai •Priekinė dalis – parasimpatiniai branduoliai •Užpakalinė dalis – simpatiniai branduoliai •Temperatūros kontrolė •Kūno svorio kontrolė •Ventromedialinis ir paraventrikulinis branduoliai – sotumo centrai •Lateraliai branduoliai – alkio centras •Arkinis branduolys – reakcija į gliukozės, AR konc kraujyje, gamina medžiagas kurios aktyvina alkio ir sotumo centrus •Biologinių medžiagų gamyba •Statinai ir liberinai – trofinių hormonų sistezė hipofizėje •Kraujo osmosinio slėgio kontrolė (ADH, troškulio motyvacija) •Oksitocino gamyba •Limbinės sistemos dalis •Uodimo požieviniai centrai – speniniai kūnai
38
Smegenėlių funkcijos
•Tikslių, smulkių (fine), sudėtingų judesių koordinacija: •Agonistinių/antagonistinių raumenų tiksli kontrolė į nugaros smegenis •Koordinuoja akių judesius •Pažeidus nekoordinuoti, grubūs ir praradę tikslumą judesiai •Kūno padėties (pusiausvyros) jutimas ir išlaikymas koordinuojant balanso raumenų veiklą •Smegenėlių spėjamosios ir slopinamosios funkcijos – „Motorinis“ mokymasis
39
pailgųjų smegenų ir tilto funkcijos
•REFLEKSINĖ FUNKCIJA: Automatiniai centrai: •Kvėpavimo (sudaro inspiracinių ir ekspiracinių neuronų grupės) •Vazomotorų centras (spontaniškai aktyvūs centrai reguliuojantys kraujagyslių tonusą ir širdies darbą) Grynųjų refleksų centrai: •Ryjimo, kosėjimo, čiaudėjimo, vėmimo, mirkčiojimo, seilių sekrecijos (apsauginė funkcija)
40
Kitos pailgųjų smegenų funkcijos:
•Kūno pozos palaikymas •Klajoklio nervo branduolių įtaka •Pirminė analizatorių teikiamos informacijos analizė
41
Tilto funkcijos
•Galvinių nervų ir jų branduolių lemiamos funkcijos •Veido jutimai, kramtymas •Akių judesiai •Mimika, skonis •Klausa, pusiausvyra •Širdies veikla, kraujagyslių tonusas •Virškinimo sulčių sekrecija •Pneumotaktinis centras
42
Limbinė sistema
•Viena iš trijų asociacinių žievės sistemų •Sudaro: gyrus cinguli, gyrus parahippocampalis, hipokampas, gyrus dentatus, subiculum, amygdala •Tarpininkas tarp žievės ir pogumburio •Prefrontalinė žievė – motorinis kelias: elgesio modelio sudarymas, emocijos įsisąmoninimas •Klausos, kalbos, regos, uoslės centrai – sensorinis kelias: sprendimas, kokia bus reakcija, limbinė sistema gretina informacija su atmintyje likusiais elgesio modeliais ir to modelio pasekmėmis •Pogumburis – emocijos vegetacinis, endokrininis komponentas: širdies veikla, prakaitavimas •Žiedinės grandinės (Papez ratas) – emocijos tęsiasi ilgiau nei jas sukėlęs dirgiklis
43
smegenų žievės sensorinės ir motorinės funkcijos
•Sensorinės zonos •Pirminė somatosensorinė žievė – postcentrinis vingis – BrZ 1,2,3 – prisilietimas, spaudimas, temperatūra, skausmas •Pirminė klausos žievė – Heschl vingiai – BrZ 41, 42 - •Pirminė regos žievė – sulcus calcarinus – RbZ 17 – regos informacija •Pirminė uodžiamoji žievė – bulbus olfactorius •Motorinės zonos: •Pirminė motorinė žievė – BrZ 4 – „pianisto klavišai individualios natos“ •Premotorinė žievė – BrZ 6 lateralinė dalis – sudėtingesnių judesių planavimas ir įgyvendinimas „pianisto natų ir akordų sistemos“ daugiau veikiant išoriniams veiksniams •Pridėtinė (supplementary) motorinė žievė – BrZ 6 medialinė dalis – sudėtingesnių judesių planavimas ir įgyvendinimas veikiant vidiniams veiksniams, limbinei sistemai.