Širdies automatija
Širdies laidžiosios sistemos gebėjimas
sukurti nervinį impulsą
(Širdies ritmas-chronotropija)
P ląstelės (pace makers) - kyla savaiminis NI.
T ląstelės - transitional cells.
Darbinis raumenynas
Raumuo, kuris atlieka mechaninį siurblio darbą.
Morfologiškai ląstelės atskirtos, bet funkciškai veikia kaip vienas - sinciciumas.
Taigi atsklidus NI skilveliai ar prieširdžiai susitraukia kaip vientisas raumuo.
Specifinis raumenynas
ŠLS ir jos ląstelės:
P ląstelės - jose kyla VP
T ląstelės - per jas NI perduodamas toliau.
ŠLS sudaro:
Sinusinis mazgas - dešiniajame prieširdyje tarp tuščiosios venos ir dešiniosios širdies auselės.
Atrioventrikulinis mazgas - dešiniojo prieširdžio sienelėje prie triburio vožtuvo pertvarinės burės. Nuo jo prasideda Hiso pluoštas.
Veikimo potencialas P ląstelėse1
- Na+ pasyvūs kanalai atidaryti, K+ užsidaro
- T tipo Ca2+ kanalai atsidaro padeda pasiekti kritinį slenkstį
- Ilgo veikimo L tipo Ca2+ atsidaro, susidaro VP
- Atsidaro K+ kanalai, užsidaro L tipo Ca2+
kanalai
Automatijos gradientas n
Nevienodas ŠLS dalių jaudrumas - kaip skirtingu greičiu kyla VP
Siusinis mazgas - veda ritmą, 70k/min.
Širdies viršūnėje nėrą ŠLS, todėl ten VP nesusidaro.
Refrakterinis periodas
Veikimo potencialui pasiekus širdies raumenį įvyksta sistolė, kurios metu širdies raumuo tampa nejaudrus (refrakteriškas)
Auksinė taisyklė: kiek ląstelė sujaudinta (tiek trunka veikimo potencialas) - tiek ji yra refrakteriška
Absoliutus refrakterinis periodas- širdis neatsako į jokio stiprumo dirgiklį. Šis periodas apima visą sistolę ir didžiąją dalį diastolės.
Santykinis refrakterinis periodas- labai trumpas, likusi diastolės dalis, kai ŠR galime sudirginti stirpiu virš slenstiniu dirgikliu ir galime sukelti priešlaikinį susitraukimą (ekstrasistolę)
Po ekstrasistolės seka kompensacinė pauzė- kai eilinis impulsas, atsklidęs iš sinusinio mazgo randa širdį absoliutaus refrakteriškumo fazėje.
Ekstrasistol
Tai neeilinis širdies susitraukimas, papildomai padirginus širdies raumenį diastolės pabaigoje (viršslenkstiniu dirgikliu, santykinio refrakterinio periodo metu) arba tarpe tarp dviejų susitraukimų (padirginus slenkstiniu dirgikliu).
Ekstrasistolės dydis priklauso nuo to, kaip anksti papildomas dirgiklis duoda ekstrasistolę. Esant ankstyvai ekstrasistolei, neeilinio susitraukimo amplitudė būna mažesnė
Kardiomiocitų VP
Depoliarizacija: greitieji el. Na+ jonų
kanalai atsidaro
Pradinė repoliarizacija, užsidaro greitieji el. Na jonų kanalai, atsidaro el. K jonų kanalai.
Plato fazė– atsidaro el. L-Ca jonų kanalai.
Galutinė repoliarizacija – užsidaro el. L-Ca kanalai, el. K kanalų atsidaro dar daugiau
Ramybės potencialas
Ektopiniai ritmai
Ritmai sukurti ne P ląstelėse, tačiau kartais toks ritmas gali virsti pagrndiniu ritmą reg.
Franko-Starlingo dėsnis
Širdis (be nervinių ir humoralinių veiksnių) gali keisti savo susitraukimo jėgą priklausomai nuo į ją plūstančio kraujo kiekio
Heterometrinis čtsmechanizmas
Franko-st dsn
Plūstant į kardiomiocitą daugiau kraujo, stipriau tempiamos miokardo skaidulos, didėja mitochondrijų ir miofibrilių kontaktinis paviršius, jų sienelės išplonėja ir iš mitochondrijų patenka daugiau ATP.
Daugiau ATP -> daugiau miozino galvučių gali susijungti su akinu, suformuoti skersinius tilteliu ir raumuo stipriau susitraukia.
Homeometrinis mechanizmas
Franko-st dsn
Plūstant daugiau kraujo dirginami po endokardu esantys nerviniai rezginiai, todėl iš cisternų atsipalaiduoja Ca dėl to susitraukimas yra stipresnis
Dėsnis “viskas” arba “nieko”
Viskas
Jeigu širdis atsako į dirginimą, tai atsako visa savo jėga - maksimaliai.
“Viskas”
Dėsnis galioja tik tam tikromis sąlygomis.
Nieko
Širdis neatsako mechaniniu susitraukimu ikislenkstiniam
Prieširdžių Na uretinis peptidas.a
Gaminamas prieširdžiuose ir skilveliuose.
Mažina cirk krujo tūrį. Tai daro blokuodamas RAAS, taip pat didina filtraciją inkstuose, su šlapimu daugiau šalinami Na, Cl, Mg, Ca jonai.
Dar labai svarbus mižinant prieškrūvį ir pokrūvį.
Ląstelės reguoja į padidėjusį spaudimą bei Na konc.
