Imunitetas

Question 1

Liga

Answer 1

tai organizmo funkcijų sutrikimas

Question 2

Ligos skirstomos: (2)

Answer 2

1) Neužkrečiamos
2) Užkrečiamos

Question 3

Užkrečiamos ligos pagal išplitimą skirstomos (3)

Answer 3

1) Endeminės - (gr. endēmos – vietinis), ligos paplitimas tam tikroje vietovėje arba tam tikroje populiacijoje. Lemia teritorijos gamtinės arba socialinės sąlygos, ligai palankus klimatas ir kita.
2) Epideminės -(gr.epidēmos–paplitęs liaudyje),neįprastai didelis užkrečiamųjų ligų išplitimas viename ar keliuose teritorijos administraciniuose vienetuose arba naujų susirgimų atsiradimas. Būdinga greit plintančioms infekcinėms ligoms. Epidemijos apimtoje vietovėje gyventojų sergamumas infekcine liga padidėja 3–10 kartų. Epidemijomis plinta cholera, maras, dizenterija, šiltinės, difterija, raupai ir kitos ligos. Sergamumas ypač padidėja per karą ir badmetį.
3) Pandeminės - (gr.pandēmios+dēmos– tauta),neįprastai didelis užkrečiamosios ligos išplitimas keliose šalyse, keliuose žemynuose ar visame pasaulyje (pvz., maro, gripo, choleros).

Question 4

Užkrečiamos ligos pagal sukėlėjus skirstomos (5)

Answer 4

1) Parazitinės - kaspiniuotis, askaridės, spalinukės, ūtėlės, echinokokai, erkės.
2) Pirmuoninės – maliarija,
3) Grybelinės – pūslelinė, karpos, nagų grybelis,.
4) Bakterinės – difterija, kokliušas, skarlatina, salmoneliozė, tuberkuliozė, stabligė, cholera, maras, Laimo liga, sifilis, gonorėja.
5) Virusinės – vėjaraupiai, raudonukė, hepatitas, tymai, pasiutligė, pūslelinė, peršalimas-gripas, erkinis encefalitas, kiaulytė.

Question 5

Bakterijų dauginimasis

Answer 5

1) Slaptoji stadija – dauginasi lėtai;
2) Logaritminė stadija - populiacija auga greitai, per generacijos laiką padvigubėja dvigubai. Greitai pasiekia aplinkos talpą;
3) Žuvimo stadija – žūsta daugiau nei atsiranda naujų, todėl populiacija mažėja.

Question 6

Veiksniai, veikiantys bakterijų dauginimąsi (4)

Answer 6

1) Temperatūra: termofilai apie 40 °C, mezofilams geriausia 20-40 °C ir kriofilams žemiau nei 20 °C;
2) pH – palankiausia apie 7;
3) Deguonis – aerobai ir anaerobai. Deguonis gali būti gaunamas iš bakterijų terpėje esančio vandens;
4) Maistinės medžiagos – būtinos bakterijoms augti yra C, H, O, N, S ir P.

Question 7

Patogeniškumas

Answer 7

gebėjimas sukelti ligą

Question 8

egzotoksinai vs endotoksinai

Answer 8

Egzotoksinai yra išskiriami kaip šalutiniai produktai , o endotoksinai yra kai žuvusios bakterijos suyra ir nuodingos medžiagos patenka į aplinką

Question 9

“virulentiškesnė”

Answer 9

Liga yra tuo virulentiškesnė, kuo mažiau bakterijų reikia ligai sukelti

Question 10

Nešiotojas

Answer 10

tas asmuo, kurio organizme yra ligos sukėlėjas, bet simptomai nepasireiškia

Question 11

Antibiotikai skirstomi į

Answer 11

1) Plataus naudojimo
2) Riboto spektro veikimo
Taip pat
1) natūralūs; 2) sintetiniai; 3) pusiau sintetiniai
Taip pat
1) bakteriostatiškai (sustabdo jų plitimą tik) ir 2) baktericidiškai (aktyviai trukdo visoms funkcijoms)

Question 12

Organizmo apsaugos linijos (3)

Answer 12

1) I gynybos linija (fizinė ir cheminė) – oda, ašaros, seilės, ausų siera, kraujas, druskos rūgštis, liaukinis epitelis.
2) II gynybos linija (biologinė) –Įgimtas imunitetas (leukocitai)
3) III gynybos linija (biologinė) –įgytas imunitetas (antikūnai ir imunitetas). Specifinė apsauga, nukreiptą atpažinti virusams ir bakterijoms būdingus antigenus.

Question 13

Antigenai

Answer 13

organizmui svetimos medžiagos, kurios sukelia antikūnų gaminimąsi, specifines imunines reakcijas

Question 14

Leukocitai skirstomi į

Answer 14

1) fagocitus
a) nautrofilas
b) eozinofilas
c) bazofilas
d) monocitas
2) limfocitai
a) T limfocitai (naikina virusų pažeistas ląsteles)
b) B limfocitai (gamina antikūnus)

Question 15

Antikūno ir antigeno sąveika

Answer 15

Antikūnas atitinka antigeną jungimosi vietoje kaip raktas spyną. Dėl to antikūno pavidalas iš T struktūros pereina į Y struktūrą. Dėl jos pokyčio dalis antikūno molekulės tampa pasiekiama plazmos baltymams, kurie bendrai vadinami komplementu. Kaip tik antikūno ir komplemento sąveika lemia antikūno veikimą.

Question 16

Antikūnas gali (4)

Answer 16

1) Skatinti antigenus sulipinti – koaguliaciją;
2) Skatinti neutrofilų fagocitozę;
3) Veikti kaip antioksidantas ir skatinti nusėsti tirpstančias nuodingas bakterijos medžiagas;
4) Neleisti patogeninėms bakterijoms prisijungti prie ląstelių membranų

Question 17

Uždegiminė reakcija

Answer 17

Pažeistoje vietoje atsiranda uždegiminė reakcija (skausmas, pakilusi temperatūra, paraudimas, sutinimas). Uždegimo vietoje yra naikinami svetimkūniai. Į tą vietą atnešamos kraujo ląstelės (leukocitai), naikinančios svetimkūnius. Juos ryja neutrofilai ir monocitai. Jie ryja ne tik svetimkūnius, bet ir pasenusias, pažeistas organizmo ląsteles. Uždegiminė reakcija pagreitina leukocitų gamybą. Sunaikinus svetimkūnius, iš jų atliekų ir naikinusių ląstelių atliekų susiformuoja pūliai, kurie šalinami iš organizmo.

Question 18

B ir T limfocitai

Answer 18

B limfocitai bręsta blužnyje, aktyvinti dalijasi ir išskiria tam tikro pavidalo baltymų – antikūnų.
T limfocitai bręsta užkrūčio liaukoje, bręsdami diferencijuojasi į T limfocitus pagalbininkus – prisilietę prie svetimų baltymų suformuoja atitinkamus receptoius ir T limfocitus žudikus – naikina pažeistas ląsteles.

Question 19

Imuninės sistemos veikimas (9)

Answer 19

1) Fagocitai aptinka svetimkūnį.
2) Virškindami svetimkūnius palieka baltyminių fragmentų, žymeklių (nuo svetimkūnių atsiskyrę antigenai)
3) Žymeklius aptinka T limfocitai pagalbininkai, prisilietę prie svetimų žymeklių jie suformuoja atitinkamus receptorius, pradeda sparčiai dalytis ir aktyvina kitus limfocitus.
4) Aktyvinti B limfocitai dalijasi ir išskiria antikūnus.
5) Antikūnai sulipdo svetimkūnius ir neleidžia daugintis, skverbtis į sveikas ląsteles.
6) Sulipdytus svetimkūnius praryja fagocitai. Skirtingų rūšių antikūnai gali jungtis tik prie atitinkamų antigenų.
7) Aktyvinti T limfocitai dalinasi ir virsta žudikais.
8) T limfocitai žudikai pagal svetimus žymeklius atpažįsta pažeistas ląsteles ir jas sunaikina.
9) Dalis limfocitų pakinta ir virsta atminties limfocitais ir kartu su likusiais antikūnais suformuoja imunitetą.

Question 20

Imunizacija (2)

Answer 20

Aktyvioji (ilgalaikis) – organizmas pats pasigamina antikūnus : 1) Natūrali – persergama liga; 2) Dirbtinė – suleidžiama vakcina (nukenksminti ligos sukėlėjai);
Pasyvioji (trumpalaikis) – organizmai gauna antikūnus: 1) Natūrali – per placentą ar su motinos pienu; 2) Dirbtinė – suleidžiamas imuninis serumas (antikūnai išskirti iš kito organizmo)

Question 21

Vakcina

Answer 21

tai skystis su tam tikros rūšies antigenais (šiuo metu jie gaminami sintetiniai, todėl žmogus po vakcinavimo nebesuserga vakcinuojama liga), kurie priverčia pasigaminti reikalingus antikūnus. Organizme atsiranda įsimenantys T limfocitai, turintys jau pagamintus antikūnus.

Question 22

Autoimuninės ligos

Answer 22

tai ligos, kai antikūnai ir T limfocitai puola savo organizmo sveikas ląsteles ir jas naikina (išsėtinė skleriozė). Šio ligos nepagydomos. Kai kurios jų paveldimos.

Question 23

Imunitetas (2)

Answer 23

1) Ląsteliniame imunitete dalyvauja T limfocitai ir fagocitai.
2) Humoraliniame imunitete dalyvauja B limfocitai, yra 3 B limfocitų tipai:
a) Plazmos B limfocitai – išskiria antikūnus;
b) Atminties B limfacitai – atsimena antigeną ir gretai reaguoja į pakartotinį užkratą;
c) Besidalijantys B limfocitai – gamina daugiau B limfocitų.

Question 24

Kaip patogenai patenka į organizmą? (4)

Answer 24

1) per oro lašelius
2) per maistą ir vandenį
3) per sąlytį - nesaugūs lytiniai ar per kraują
4) kraujasiurbės erkės ir vabzdžiai

Question 25

Virusai

Answer 25

tai neląstelinės sandaros struktūros, sudarytos iš šerdinės dalies (nukleorūgšties) ir baltyminio apvalkalo

Question 26

Kodėl grybelinių ligų organizmas pats neįveikia?

Answer 26

Nes jos beveik visada organizmo išorėje kur leukocitai nenukeliauja

Question 27

Pirmas antibiotikas

Answer 27

penicilinas

Question 28

Kaip veikia antibiotikai?

Answer 28

1) pažeidžia apsauginius darinius 2) pažeidžia membranos funkciją ir medžiagų pernašą 3) sutrinka baltymų biosintezė 4) sutrinka genetinės info dvigubėjimo procesas

Question 29

Viruso dauginimosi eiga (3)

Answer 29

1) virusas prikimba prie ląstelės šeimininkės ir į ląstelę patenka viruso nukleorūgštis 2) viruso nuklerūgštis šsiterpia į ląstelės genetinę info ir ląstelė pradeda gaminti virusui reikalingas dalis 3) susidaro nauji virusai, ląstelė plyšta (gali vykti ir egzocitozė) Ir ciklas kartojasi.