Virškinimas
tai aktyvus procesas, kurio metu maisto medžiagos (polimerai) suskaidomos į mažiausius vienetus (monomerus)
Virškinimo sistemą sudaro (2)
1) Virškinamasis traktas - tai tarsi 9-10m vamzdis, kuriame apdorojamos maisto medžiagos
2) Virškinimo liaukos - tai liaukos, kurios išskiria virškinamąsias sultis į virškinimo traktą
Virškinimas gali būti (2)
1) Mechaninis - kai medžiagų virškinime dalyvauja raumenys (burna, raumenys)
2) Cheminis - kai medžiagų skaidyme dalyvauja fermentai ir aktyviosios medžiagos
Fermentai (3)
1) Karbohidrazės - skaido angliavandenius. a) Amilazė - polisacharidus į disacharidus. b) Maltazė - disacharidus į monosacharidus.
2) Proteazės - skaido baltymus. a) Pepsinas ir tripsinas - skaido baltymus į peptidus. b) Peptidazė - peptidus į aminorūgštis.
3) Lipazės - skaido lipidus. Lipazė skaido riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis. Tam kad veiktų reikia tulžies.
Burnos ertmėja vyksta (4)
1) Maistas apdorojamas mechaniškai - dantų ir liežuvio pagalba maistas susmulkinamas ir sutrinimas
2) Apdorojamas chemiškai - 3 poros seilių liaukų (paausinės, pažandinės, paliežuvinės) išskiria per parą apie 1-2L seilių, kuriose yra: a) amilazė ir maltazė; b) mucinas - suteikia glitumo; c) lizocimas - turi dezinfekcinių savybių; d) druskos - suteikia silpnai šarminę terpę
3) Nustatomas skonis - saldu, rūgštu, kartu, sūru ir umami (išskirtinis). Skonis jaučiamas tik tada, kai jis tirpus ir dirgina receptorius. Kai aštru, jaučiamas skausmas, nes “deginami”, stipriai dirginami receptoriai
4) Suvienodinama temperatūra
Dantys
Skonio svogūnėlis
receptorių sankaupa
Kokių judėsių dėka maistas slenka stemple?
Peristaltinių. Prieš maisto gumulėlį lygieji žiediniai raumenys atsipalaiduoja, o už jo susitraukia (raumenų bangavimas). Maistui patekti į trachėją neleidžia antgerklis.
Raukai
Tai žiediniai raumenys, kurie užspaudžia virškinamąjį traktą ir sulaiko maistą (tik išangės raukas valdomas valingai), reguliuoja maisto judėjimą virškinamuoju traktu. Maisto patekimą į skrandį reguliuoja įskrandžio raukas, o patekimą į 12-pirštę žarną - prievarčio raukas.
Kiek laiko maistas virškinamas skrandyje?
Virš 4h.
Skrandyje maistas apdorojamas (2)
1) Mechaniškai - susitraukinėjant raumeningai skrandžio sienelei maisto tyrė yra maišoma ir trinama.
2) Chemiškai - skrandžio vidus išklotas raukšlėta gleivine, kuri per parą išskiria apie 2L skrandžio sulčių, kuriose yra: a) druskos rūgšties (pH apie 2) - naikina su maistu patekusius mikroorganizmus ir aktyvina fermentą pepsiną; b) fermento pepsino; c) chimozino - skaido kazeiną.
***Skrandžio sienelėje esantys tempimui jautrūs receptoriai informuoja apie sotumą ir alkį
Apsauga nuo susivirškinimo (5)
1) Virškinimasis traktas padengtas gleivėmis
2) Fermentai sintetinami neaktyviomis formomis (reikia kofaktorių)
3) Fermentus išskiria virškinimo metu, kai yra maisto
4) Baigus virškinimą fermentai neutralizuojami (inhibitoriai)
5) Dėl maisto slinkimo į kitą virškinimo trakto vietą, keičiasi terpė ir temperatūra, kas lemia fermentų neaktyvumą.
Kur baigiasi virškinimas?
Priekinėje 12-pirštės žarnos dalyje. Iki tol nesuskaidytos medžiagos pašalinamos. Maistas apdorojamas tik chemiškai, į ją atsiveria tulžies latakas ir kasos latakas. Taip pat plonosios žarnos gleivinė išskiria virškinimo sultis ir gleives. Jose yra virš 20 rūšių fermentų, tačiau svarbiausias peptidazė.
Tulžies latakas
juo per parą atiteka apie 1L tulžies - tai tirštas, kartus, gelsvai žalias skystis, kuris neutralizuoja skrandžio rūgštį, emulguoja riebalus (suskaido į smulkius lašelius) ir aktyvina peristaltika bei įsiurbimo procesus
Kasos latakas
juo per parą atiteka apie 2L kasos siulčių - tai skaidrus, šarmingas skystis, kuris sukuria šarminę terpę. Taip kasos sultyse yra fermentų tripsino, amilazės ir maltazės bei lipazės.Tačiau, kad galėtų veikti lipazė pirmiau tulžis turi emulguoti riebalus.
Įsiurbimas
tai procesas, kurio maisto medžiagos iš virškinamojo trakto yra pasisavinamos į organizmo vidų. Įsisiurbti gali tik smulkias ir tirpias medžiagas.
Įsiurbimas vyksta
plonosios žarnos galinėje dalyje - klubinėje žarnoje
Klubinės žarnos prisitaikymai maisto medžiagų įsiurbimui (5)
1) Ilga, siaura, raukšlėta, maistas slenka lėtai, todėl spėjama įsiurbti visas medžiagas
2) Turi gaurelius ir mikrogaurelius kurie padidina siurbiamąjį paviršiaus plotą
3) Gaurelius dengia vienasluoksnis epitelis - lengvai praeina maisto medžiagos
4) Į kiekvieną gaurelį atiteka kraujagyslės ir limfagyslės - nuolat išnešamos įsiurbtos medžiagos, palaikomas koncentracijos gradientas
5) Epitelio ląstelės turi daug mitochondrijų, vykdo ląstelinį kvėpavimą, o pagaminta energija naudojama aktyviąjai pernašai
*) Gaureliai taip pat atlieka apsauginę funkciją - neleidžia į organizmo vidų patekti žarnyno mikroorganizmams.
Kokie produktai įsiurbiami į kraują?
Angliavandenių ir baltymų skilimo produktai (vandenyje tirpūs vitaminai ir mineralinės medžiagos)
Kokie produktai įsiurbiami į limfą?
Riebalų skilimo produktai ir riebaluose tirpūs vitaminai
Maisto medžiagos įsiurbiamos (2)
1) Palengvintos pernašos, difuzijos būdu - kol yra koncentracijos gradientas (žarnyne maisto medžiagų daugiau negu organizmo viduje)
2) Aktyviosios pernašos būdu - kai išsilygina koncentracijos gradientas
Kur įsiurbiamas vanduo ir jame tirpios medžiagos?
Gaubtinėje žarnoje
Kur formuojasi išmatos?
Tiesiojoje žarnoje
Kepenų svarba virškinimo procese (5)
1) Gamina ir išskiria tulžį
2) Perfiltruoja į žarnyno kraujotaką įsiurbtas medžiagas ir neutralizuoja kenksmingas medžiagas (iš nuodingų medžiagų gamina šlapalą, kuris nepavojingas organizmui)
3) Kartu su kasa reguliuoja gliukozės koncentraciją kraujyje, perteklių paverčia glikogenu
4) Kaupia glikogeno atsargas
5) Pertvarko aminorūgštis į organizmui tinkamas, perteklių suskaido